Soliariumai

AUKSINĖS TAISYKLĖS NORINTIEMS ĮDEGTI
  • Nepiktnaudžiaukite saulės voniomis, deginkitės saikingai. Tai svarbiausia taisyklė. Vadinasi: per dieną mėgaukitės ne daugiau kaip viena saulės vonia. Pagrindinė taisyklė: tris savaites mėgaukitės ne daugiau kaip dešimt saulės vonių. Jei norite po to išlaikyti įdegį, užtenka vienos ar dviejų saulės vonių per savaitę.
  • Būtina paisyti tam tikram odos tipui rekomenduojamo deginimosi laiko. Vokietijos apsaugos nuo spinduliavimo komisijos specialistų nuomone, 50 saulės vonių per metus nekelia pavojaus sveikatai. Į šiuos ir kitus klausimus jums atsakys studijose dirbantys specialistai.
  • Degindamiesi užmerkite akis ir nuolat naudokite apsauginius akinius.
  • Jei geriate vaistus, atidžiai perskaitykite įdėtą informacijos lapelį arba pasitarkite su gydytoju.
  • Prieš degindamiesi nuvalykite nuo odos visas kosmetines medžiagas ir nusiimkite papuošalus.
  • Prieš ir po deginimosi prižiūrėkite odą, kad gražus įdegis išsilaikytų ilgiau. Odos priežiūrai labiausiai tinka įdegio kosmetika, nes ji pritaikyta specifiniams įdegusios odos poreikiams. Saulės studijose rasite didelį įdegio kosmetikos pasirinkimą.
AR SVEIKA DEGINTIS SOLIARIUMUOSE?
Kas geriau – saulė ar soliariumas? Soliariumų lempos, kaip ir saulė, skleidžia ultravioletinius spindulius. UV spindulius sudaro trijų tipų bangos: A, B ir C. B tipo spinduliai skatina melanino gamybą, o A spinduliai sužadina jau odoje esantį melaniną ir oda įgauna rusvą atspalvį. B spinduliai skatina vitamino D gamybą, naikina įvairias bakterijas, dezinfekuoja, tačiau nuo jų pertekliaus oda gali stipriai parausti. Trumpieji C spinduliai yra patys žalingiausi, tačiau ozono sluoksnio dėka jie mūsų nepasiekia. C tipo spindulių soliariumų lempos neskleidžia. Gamtoje A ir B spindulių santykis ir intensyvumas priklauso nuo įvairiausių veiksnių: dienos meto, oro užterštumo, platumos laipsnio, atspindžio nuo vandens, sniego ar smėlio. Soliariume spinduliai A ir B suderinti vienas su kitu ir protingai dozuojami: A spinduliai sudaro 97,7-98,5 %, B spinduliai – 1,5-2,3%, o deginimosi laikas yra ribotas. Todėl daugelis dermatologų teigia, kad kaitintis soliariume gerokai saugiau nei paplūdimyje. Daugelyje prabangių kurortų galima pastebėti įdomų reiškinį: daugelis poilsiautojų prieš eidami kaitintis saulėje pasikaitina soliariume, o tik po to, pasitepę apsauginiu kremu, eina į paplūdimį. Soliariume, pasak jų, žinai kiek ir kokių spindulių gausi, o saulės radioaktyvumas nuolat keičiasi… Protingai dozuojami, saulės spinduliai sukuria savotišką Jūsų odos apsaugą nuo saulės nudegimų. Todėl, prieš vasaros sezoną ar keliaujant atostogauti į pietų šalis, naudinga apsilankyti soliariume ir paruošti odą atostogoms paplūdimyje. Be to, paplūdimyje nebereikės nuo ryto iki vakaro “dirbti” su tikslu įdegti – soliariume norimas rezultatas pasiekiamas per žymiai trumpesnį laiką.
SOLIARIUMAS – TAI SAULĖ PAGAL UŽSAKYMĄ

Natūraliai įdegęs kūnas mums asocijuojasi su sportiškumu, patrauklumu ir sveikata. Estetiškai patrauklus rudas odos atspalvis sustiprina asmeninį žavesį bei pasitikėjimą savimi. Įdegęs kūnas tampa neatsiejama įvaizdžio dalimi. Įdegis pavasarį 

  • užkerta kelią pavasariniam “jėgų stygiui” 
  • gerina natūralią odos apsauginę funkciją
  • paruošia odą vasarai Įdegis rudenį
  • prailgina vasarą
  • išlaiko sveiką ir pailsėjusią išvaizdą
  • paruošia žiemai Įdegis vasarą
  • paruošia odą atostogų metui
  • patogu žmonėms, kurie priversti atostogas praleisti mieste Įdegis žiemą
  • išlaiko puikią nuotaiką
  • gerina sveikatos būklę
  • atrodai aktyvus ir dinamiškas
KAIP DAŽNAI GALIMA KAITINTIS SOLIARIUMUOSE?
Klausyti savo kūno – tokia pagrindinė taisyklė. Per parą galima sau leisti ne daugiau kaip vieną saulės vonią. Reikia vengti tą pačią dieną lankytis soliariume ir lepintis saule gamtoje. Norint suteikti odai gražų įrudimą, užtenka dešimties saulės vonių per keturias savaites. Po to pakanka vienos saulės vonios per savaitę, kad įdegis išliktų. Kiek kaitintis soliariume ir saulėje dermatologai pataria atsižvelgdami į odos tipą. Jis nustatomas pagal pigmentą melaniną gaminančių odos ląstelių kiekį viename kvadratiniame odos centimetre. Įdegio spalva ir jautrumas UV spinduliams yra genetiškai nulemtas dalykas. Turintiems daug apgamų, strazdanų, vaikystėje stipriai nudegusiems saulėje ir tiems, kurių šeimos nariai sirgę melanoma, sergantiems odos ligomis, vartojantiems kai kuriuos vaistus, nerekomenduojama naudotis soliariumais. Todėl universalių receptų, kiek reikia degintis, nėra. Tai lemia ne tik odos tipas, bet ir sveikatos ypatybės.
KODĖL NUO SAULĖS ŠVIESOS ODA TAMPA RAUSVESNĖ?
UV-A ir ypač UV-B spinduliai veikia viršutines odos ląsteles, kad šios gamintų daugiau baltų melanino pigmentų. UV-B spindulių veikiami, iš pradžių būdami beveik bespalviai šie melanino grūdeliai, palieka ląstelę ir patekdami į viršutiniuosius odos sluoksnius, veikiami UV-A spindulių ir kraujyje esančio deguonies, paruduoja.
AR ILGAI IŠLIEKA ĮDEGIS?
Nuo 2 iki 4 savaičių po paskutinės saulės vonios. Oda nuolat natūraliai atsinaujina, todėl viršutinės odos ląstelės visą laiką nusilupa. Maždaug po 28 dienų oda visiškai atsinaujina. Tinkamai prižiūrint odą (pvz., naudojant specialią deginimuisi skirtą kosmetiką) galima ilgiau išlaikyti odos įdegį.
KODĖL ODA ĮDEGA NEVIENODAI?
Vidiniai rankų ir kojų plotai įdega mažiau, nes yra mažiau pigmentą gaminančių ląstelių negu kitų kūno vietų odoje. Veidas irgi palyginti sunkiai įdega, nes jis padengtas storesniu epidermio raginiu sluoksniu (skirtu apsaugoti nuo ultravioletinių B spindulių). Strazdanose ir pigmentinėse dėmėse yra ypač daug įdegimo pigmentų, todėl jos patamsėja greičiau už kitas kūno vietas. Kūno dalyse, kuriomis liečiamasi prie soliariumo paviršiaus, kraujo apytaka lėtesnė, todėl, trūkstant deguonies, gali patamsėti mažiau melanino pigmentų. Norintiems įdegti be dėmių, labiausiai tinka soliariumo įrenginiai su ergonomiškos formos gultais.
SPINDULIAMS ĮSISKVERBUS Į ODĄ IR SUSIGĖRUS, POVEIKIS BŪNA ĮVAIRUS:
UVC spinduliai Šie spinduliai yra pavojingi žmogaus kūnui. Jie gali sukelti akių jungiamojo audinio uždegimą (konjunktyvitą); sukelia odos uždegimą. Taip pat kyla pavojus, kad dėl bakterijas žudančių UVC spindulių bus sunaikintos odos paviršiuje esančios bakterijos bei pažeista riebalų apykaita. Dėl to oda išsausėja, įplyšta, pleiskanoja. UVB spinduliai UVB spinduliai žmogaus kūnui taip pat nėra visiškai nepavojingi. Per daug intensyvus UVB spinduliavimas gali pakenkti viršutinio audinio odos sluoksnio ląstelėms; išsiplečia kapiliarai, dėl to oda parausta. Dėl per didelės šių spindulių dozės arba per ilgo spinduliavimo, oda skausmingai nudega. Pakenktas ląsteles oda atmeta pleiskanodama ir jos pakeičiamos naujomis. Gindamasi nuo kitų šviesos pakenkimų, oda sudaro taip vadinamas „šviesos nuospaudas“ sutankindama raginį sluoksnį. Tuo pat metu oda pradeda gaminti pigmentą – melaniną – odą dažančiąją medžiagą. Dėl nuolatinių saulės spindulių poveikio oda paruduoja, taip apsisaugodama nuo saulės. Ruduojama be nudegimo. Mažiausia spindulių dozė, sukelianti odos paraudimą, vadinama „eritemos ribine doze“. Spindulių doze vadinama apšvitinimo stiprumo ir švitinimo laiko sandauga. „Eritemos ribine dozė“ kiekvienam žmogui yra skirtinga. Ji priklauso nuo odos savybių (raginio sluoksnio storio, pigmentacijos) ir keičiasi besikeičiant metų laikams. Kovą ir lapkritį jautrumas ultravioletiniams spinduliams gali būti beveik dvigubai didesnis nei birželį. Eritemos riba laikomas silpniausias, vos matomas odos paraudimas. Odai sugėrus 1,5 karto daugiau spindulių už ribinę dozę, ji parausta vidutiniškai. Sugėrus dvigubai didesnę dozę odą nudega stipriai. Sugėrus 2,5 karto didesnę dozę atsiranda pūslės. UVB spinduliai skatina vitamino D susidarymą, naikina įvairias bakterijas, dezinfekuoja, tačiau nuo jų pertekliaus oda gali parausti… Pigmento produktų gamybai reikia tik mažų UVB dozių, kurios neviršija „eritemos ribinės dozės“. Tokio intensyvumo spinduliai yra nepavojingi. UVA spinduliai Kaip ir UVB, UVA spinduliai taip pat gali sukelti odos uždegimą, tačiau tam reikalinga 1000 kartų didesnė dozė. Teigiamos UVA spindulių savybės pasireiškia odai ruduojant (įdegant). Epidermio germinaciniame sluoksnyje pagaminti bespalviai pigmento grūdeliai (mažai spalvos turinčios melanino granulės) oksiduojasi panaudodami kraujo deguonį. Melanino grūdeliai patamsėja ir oda pradeda ruduoti. Vis dėlto, norint paskatinti ši procesą, reikia santykinai didelės UVA spindulių dozės, kuri yra 300 – 500 kartų didesnė už UVB spindulių eritemos ribinę dozę. Pigmentacijos intensyvumas priklauso nuo esančio pradinės stadijos melanino kiekio. Visų mūsų odos tipas ir gebėjimas įdegti yra nulemti genetiškai.
ĮDEGIS VISIEMS ODOS TIPAMS
Odos tipai Skirtingo odos tipo žmonės skirtingai įdega. Visame pasaulyje skiriami keturi odos tipai. I odos tipas (apie 2% visų Vidurio Europos gyventojų): neįprastai šviesi oda, rausvi plaukai, žydros akys, oda labai jautri ir dažnai nudega.    II odos tipas (apie 12% visų Vidurio Europos gyventojų): šviesi oda, šviesūs ar šviesiai rudi plaukai, žydros, pilkos ar žalios akys, oda jautri ir dažnai nudega.   III odos tipas (apie 78% visų Vidurio Europos gyventojų): įprastos spalvos oda, tamsrudžiai ar rudi plaukai, pilkos ar rudos akys, oda vidutiniškai jautri.   IV odos tipas (apie 8% visų Vidurio Europos gyventojų):rusva ar alyvmedžio spalvos oda, tamsūs plaukai ir tamsios akys, oda beveik nereaguoja į saulės spindulių poveikį.